- vokalizmas
- vokalìzmas sm. (2) lingv. 1. DŽ, LTEXII335, TŽŽ kurios nors kalbos balsinių fonemų sistema: Slavėnų kalbos vokalizmas nėra senesnis už VI–VII amžių K.Būg. 2. kalbos srauto atkarpos (skiemens), žodžio, jo segmento (fonemos, morfemos) balsinių savybių visuma: Labai dažnai tos pačios šaknies žodžių vokalizmas kaitaliojasi tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai KlbXXIII(1)80. Žodžio viduryje graikai buvo įsivedę akūtą arba cirkumfleksą žiūrint galūnės ir kitų skiemenų vokalizmo kiekybės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.